Ateitininkų federacijos įstatai
I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Ateitininkų federacija (toliau - AF) - asmenybės pasaulėžiūros ugdymo organizacija, jungianti katalikiškąjį jaunimą ir mokslus baigusius organizacijos narius (sendraugius). Organizacijos šūkis - „Visa atnaujinti Kristuje!“, tarnaujant Dievui, Tėvynei ir artimui. Ateitininkai grindžia savo veiklą penkiais principais: katalikiškumu, tautiškumu, inteligentiškumu, šeimiškumu ir visuomeniškumu. Ateitininkų federacijos ženklas: penkių žiedlapių tulpė, kurios centre - trijų spindulių kryžius, o apačioje - žemės pusrutulis, papuoštas Gedimino stulpais.
2 straipsnis
AF teisinė forma - asociacija, kuri yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą ir kitus šalies įstatymus.
3 straipsnis
AF gali įstatymų nustatyta tvarka steigti savo filialus, atstovybes, jungtis į asociacijų sąjungas, stoti į tarptautines panašia veikla užsiimančias ar panašių tikslų siekiančias organizacijas, tapti kitų juridinių asmenų steigėja.
4 straipsnis
AF veiklos laikotarpis neribotas.
5 straipsnis
AF finansinių metų pradžia ir pabaiga sutampa su kalendorinių metų pradžia ir pabaiga.
6 straipsnis
AF buveinės adresas - Laisvės al. 13, 44238 Kaunas.
7 straipsnis
AF įstatymų nustatyta tvarka gali įgyti paramos gavėjo statusą.
II SKIRSNIS. AF VEIKLOS TIKSLAI, SRITYS IR RŪŠYS
8 straipsnis. AF tikslai
AF savo veikloje siekia šių tikslų:
1) vadovaujantis katalikiška pasaulėžiūra ugdyti patriotiškai nusiteikusius jautrios širdies, tvirtos valios ir šviesaus proto jaunuolius, pasirengusius aktyviai ir kūrybiškai įsijungti į religinę, visuomeninę, kultūrinę, intelektinę bei pilietinę veiklą;
2) vienyti AF narius ir koordinuoti AF narių - ateitininkų veiklą;
3) puoselėti krikščioniškas, tautines, šeimos vertybes.
9 straipsnis. AF veiklos sritys ir rūšys
1) vaikų ir jaunimo veiklos organizavimas;
2) neformalus vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymas;
3) informacijos apie savo veiklą skleidimas, AF tikslų ir uždavinių propagavimas;
4) seminarų, konferencijų, stovyklų ir kitokių taikių susirinkimų bei renginių organizavimas;
5) visuomenės informavimo priemonių steigimas, spaudos leidinių leidyba ir platinimas;
6) kitų asociacijų steigimas ir narystė jose;
7) savo veiklai reikalingo ilgalaikio ir trumpalaikio turto įsigijimas, naudojimas, valdymas ir disponavimas;
8) kitų juridinių asmenų steigimas; asmenų samdymas įstatuose numatytai veiklai vykdyti;
9) paramos, įskaitant paramą iš tarptautinių visuomeninių organizacijų, fondų bei fizinių asmenų, gavimas;
10) dalyvavimas konkursuose ir projektų, finansuojamų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, kitų viešų ar privačių fondų lėšų, vykdymas;
11) narių bei padalinių veiklos rėmimas, organizavimas ir plėtojimas;
12) centrų, stovyklaviečių, poilsio ir kūrybos namų, klubų ir kitų AF narių veiklai vystyti reikalingų objektų steigimas ir išlaikymas;
13) atstovavimas savo nariams ir AF bei jos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas valstybės valdžios ir valdymo institucijose bei privačiose įmonėse, organizacijose ir įstaigose, teismuose;
14) pasiūlymų dėl įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimo, pakeitimo ir panaikinimo teikimas valstybės valdžios ir valdymo institucijoms;
15) bendradarbiavimas su Lietuvos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis;
16) naudojimasis teise nemokamai gauti iš valstybės institucijų ir kitokių organizacijų informaciją, reikalingą AF veiklai vykdyti.
III SKIRSNIS. AF NARIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS
10 straipsnis. AF nariai (ateitininkai) ir jaunieji ateitininkai (asocijuoti nariai)
1. AF nariais (ateitininkais) yra Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių gyventojai, steigę AF arba priimti į AF narius šiuose įstatuose nustatyta tvarka bei įtraukti į AF narių sąrašą.
2. AF narys pagal amžių, mokslo/studijų pakopą ir jo paties pageidavimą šių įstatų nustatyta tvarka priskiriamas AF padaliniams - Moksleivių ateitininkų sąjungai (toliau - MAS) ar Studentų ateitininkų sąjungai (toliau - SAS) ar Ateitininkų sendraugių sąjungai (toliau - ASS), - kartu vadinamiems sąjungomis. AF nariai, priskirti atitinkamai sąjungai, vadinami tos sąjungos nariais.
3. Jaunieji ateitininkai (AF asocijuoti nariai) yra Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių gyventojai, šiuose įstatuose nustatyta tvarka priimti į asocijuotus narius. Jaunieji ateitininkai (asocijuoti nariai) priskiriami Jaunųjų ateitininkų sąjungai (toliau - JAS).
11 straipsnis. Narių teisės
AF nariai turi teisę:
1) dalyvauti ir balsuoti AF suvažiavime ir atstovų konferencijoje;
2) atstovauti ir būti atstovaujami atstovų konferencijoje;
3) rinkti ir būti išrinkti į AF valdymo ir kitus organus;
4) naudotis AF teikiamomis paslaugomis, dalyvauti AF organizuojamuose renginiuose;
5) susipažinti su AF dokumentais ir gauti visą AF turimą informaciją apie jos veiklą;
6) bet kada išstoti iš AF;
7) AF valdybos leidimu steigti juridinius asmenis, naudojančius ateitininkų vardą. Šie juridiniai asmenys neatsako pagal AF prievoles, o AF neatsako pagal jų prievoles. Jeigu šių juridinių asmenų veikla nesuderinama su AF veiklos tikslais, AF valdyba turi teisę reikalauti nutraukti tokią veiklą arba drausti naudoti ateitininkų vardą. Ginčai tarp AF ir šių juridinių asmenų sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka;
8) kitas teisės aktuose ir AF įstatuose nustatytas teises.
12 straipsnis. AF narių pareigos
AF nariai privalo:
1) atsižvelgdami į savo amžių ir padėtį vykdyti AF suvažiavimo, kongreso (nepaprastosios konferencijos) patvirtintoje AF ideologijoje nustatytas ateitininko pareigas.
2) gerbti ir laikytis AF įstatų, kitų AF veiklos dokumentų nuostatų;
3) remti AF veiklą ir tikslus;
4) aktyviai dalyvauti AF veikloje;
5) laiku ir tvarkingai mokėti AF nario mokestį;
6) nevykdyti veiklos ir nepropaguoti idėjų, prieštaraujančių AF ideologijai ir tikslams.
13 straipsnis. Jaunųjų ateitininkų (AF asocijuotų narių) teisės ir pareigos
1. Jaunieji ateitininkai (AF asocijuoti nariai) turi teisę dalyvauti jiems skirtuose AF organizuojamuose renginiuose, naudotis jiems teikiamomis AF paslaugomis, bet kada atsisakyti asocijuoto nario statuso.
2. Jaunieji ateitininkai, atsižvelgdami į savo amžių, privalo elgtis suderinamai su ateitininkų principais.
IV SKIRSNIS. NARIO MOKESTIS IR JO MOKĖJIMO TVARKA
14 straipsnis. Nario mokestis
1. AF nariai AF reikmėms moka metinį nario mokestį, kurio dydį ir mokėjimo tvarką nustato AF suvažiavimas ar atstovų konferencija.
2. AF nariui pageidaujant metinis nario mokesti gali būti mokamas dalimis.
3. AF nario mokesčio surinkimo taisykles nustato AF valdyba.
4. Išstojusio ar pašalinto iš AF nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip AF nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami.
5. AF sąjungos, vietovės, vienetai ir kiti padaliniai savo nariams gali nustatyti papildomą nario mokestį, skirtą sąjungų, vietovių, vienetų ar padalinių reikmėms.
V SKIRSNIS. NAUJŲ NARIŲ IR ASOCIJUOTŲ NARIŲ PRIĖMIMO, NARIŲ IŠSTOJIMO IR PAŠALINIMO IŠ AF TVARKA IR SĄLYGOS
15 straipsnis. Priėmimo į AF narius sąlygos ir tvarka
1. AF nariais gali tapti kandidatai į AF narius, įvykdę atitinkamų AF padalinių - MAS, SAS, ASS nustatytas pasirengimo narystei AF sąlygas ir davę atitinkamą ateitininko įžodį, išskyrus šiuose įstatuose numatytus atvejus.
2. Kandidatu į AF narius gali tapti kiekvienas 14 metų amžiaus sulaukęs Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės gyventojas, žodžiu ar raštu pareiškęs norą artimiausio struktūrinio vieneto vadovui ar atitinkamos sąjungos valdybai tapti AF nariu ir pasiryžęs įvykdyti pasirengimo narystei AF sąlygas.
3. Jaunesni kaip 18 metų asmenys prašymą tapti AF nariais pateikia kartu su raštišku tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą sutikimu.
16 straipsnis. Ateitininko įžodis
1. Ateitininko įžodžio davimas yra viešas aktas, kuriuo įsipareigojama vykdyti ateitininko pareigas, įžodžio formą nustato AF taryba.
2. Ateitininko įžodis: „Kryžiaus ir ateitininkų vėliavos akivaizdoje pasižadu sekti Kristų, dirbti bei aukotis Dievui ir Tėvynei, uoliai vykdyti jaunojo (-osios)/moksleivio(-ės)/studento(-ės)/sendraugio(-ės) ateitininko(-ės) pareigas. Kristau, padėk man ištesėti!“.
17 straipsnis. Narystės sustabdymas
1. AF narių, nesumokėjusių nario mokesčio iki nustatytos metinio nario mokesčio mokėjimo datos, nario teisės AF sustabdomos iki jie sumokės šį mokestį už paskutinį praleistą metinio nario mokesčio mokėjimo laikotarpį.
2. Nariai, kurių narystė sustabdyta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, iš AF narių sąrašų neišbraukiami.
18 straipsnis. Narių pašalinimas iš AF dėl nario mokesčio nemokėjimo
1. MAS, SAS nariai, kurių nario teisės dėl nario mokesčio nemokėjimo yra sustabdytos daugiau kaip 5 metus, yra išbraukiami iš AF narių sąrašų.
2. ASS nariai, kurių nario teisės dėl nario mokesčio nemokėjimo yra sustabdytos daugiau kaip 10 metų, yra išbraukiami iš AF narių sąrašų.
3. Iš AF narių sąrašo išbraukti nariai, kurie vėliau sumoka metinį nario mokestį už paskutinį praleistą mokesčio mokėjimo laikotarpį, jų rašytiniu prašymu gali būti vėl įtraukiami į AF narių sąrašus.
19 straipsnis. Narių pašalinimas iš AF dėl kitų pareigų nesilaikymo
1. AF nario pareigų, išskyrus pareigą mokėti metinį nario mokestį, nesilaikantis ir dėl to įspėtas AF narys gali būti pašalintas iš AF, išbraukiant jį iš AF narių sąrašų.
2. AF narys iš AF narių sąrašų išbraukiamas AF valdybos sprendimu gavus sąjungos valdybos teikimą dėl nario pašalinimo. Narystės AF pabaiga laikoma AF valdybos sprendimo priėmimo dėl išbraukimo iš narių sąrašų diena.
3. AF valdybai neatsižvelgus į sąjungos valdybos teikimą pašalinti AF narį, sąjungos valdyba gali apskųsti AF valdybos sprendimą AF tarybai.
4. AF narys gali apskųsti AF valdybos sprendimą pašalinti jį iš AF narių AF tarybai. AF tarybai neatsižvelgus į pašalinto AF nario skundą, AF valdybos sprendimas gali būti skundžiamas AF suvažiavimui ar atstovų konferencijai arba teismui.
20 straipsnis. Išstojimas iš AF
AF nariai gali savanoriškai išstoti iš AF, apie tai raštu informavę AF valdybą.
21 straipsnis. Jaunųjų ateitininkų (AF asocijuotų narių) priėmimas ir pašalinimas
1. Jaunaisiais ateitininkais (AF asocijuotais nariais) gali tapti ne jaunesni nei 10 metų amžiaus ir ne vyresni nei 14 metų asmenys, įvykdę JAS valdybos nustatytas pasirengimo asocijuotai narystei sąlygas ir davę jaunojo ateitininko įžodį. Prašymą tapti jaunuoju ateitininku raštu pateikia jo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą.
2. Jaunasis ateitininkas, sulaukęs 14 metų amžiaus, šio skirsnio nustatyta tvarka gali tapti AF nariu.
3. Jaunasis ateitininkas savo arba tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą prašymu gali išstoti iš JAS.
4. 16 metų sulaukęs, bet netapęs AF nariu, jaunasis ateitininkas išbraukiamas iš JAS.
VI SKIRSNIS. AF KONGRESAS
22 straipsnis. AF kongresas
AF kongresas yra iškilmingas AF suvažiavimas, kuriame kviečiami dalyvauti viso pasaulio ateitininkai.
23 straipsnis. AF kongreso sušaukimo tvarka
1. AF kongresas šaukiamas AF suvažiavimo arba AF tarybos sprendimu iškilmingomis progomis, siekiant paminėti svarbias sukaktis, priimti svarbius ideologinius bei strateginius sprendimus, nubrėžti ateitininkų idėjines bei veiklos gaires.
2. Šaukiant AF kongresą AF tarybos sprendimu apie jo laiką ir vietą turi būti viešai pranešta ne vėliau kaip prieš metus.
VII SKIRSNIS. AF SUVAŽIAVIMAS
24 straipsnis. AF suvažiavimas
AF suvažiavimas yra aukščiausias AF organas, turintis šių įstatų jam suteiktas visuotinio narių susirinkimo teises.
25 straipsnis. AF suvažiavimo kompetencija
AF suvažiavimas:
1) keičia AF įstatus ir buveinę;
2) renka AF pirmininką;
3) renka AF tarybos renkamus narius;
4) renka AF valdybos renkamus narius;
5) renka AF kontrolės komisiją;
6) nustato AF nario mokesčio dydį ir mokėjimo tvarką;
7) tvirtina AF veiklos ataskaitą ir finansinę atskaitomybę;
8) priima sprendimą dėl AF pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo);
9) renka ir atšaukia Ateitininkų fondo patikėtinių tarybą;
10) keičia Ateitininkų fondo įstatus;
11) sprendžia kitus klausimus, jei pagal įstatymus ir šiuos įstatus bei pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos.
26 straipsnis. AF suvažiavimo sušaukimo tvarka
AF suvažiavimas šaukiamas kartą per 2 metus. AF suvažiavimo programą, vietą ir laiką nustato AF valdyba. AF valdybos, AF tarybos ar ne mažiau kaip 200 AF narių iniciatyva gali būti šaukiamas neeilinis AF suvažiavimas.
27 straipsnis. AF suvažiavimo teisėtumas ir kvorumas
1. AF suvažiavimas yra teisėtas, jeigu apie jo vietą ir laiką buvo viešai paskelbta ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki jo pradžios ir jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/3 visų AF narių arba ne mažiau kaip 150 AF narių, įskaitant iš anksto balsavusius raštu, jei toks balsavimas buvo surengtas.
2. Jeigu AF suvažiavime nėra kvorumo, ne vėliau, kaip per tris mėnesius šaukiamas pakartotinis suvažiavimas, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio suvažiavimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek pakartotiniame AF suvažiavime dalyvauja AF narių.
3. Apie pakartotinio suvažiavimo laiką ir vietą viešai paskelbiama ne vėliau, kaip per 15 darbo dienų.
28 straipsnis. Sprendinių priėmimo tvarka
1. AF suvažiavime kiekvienas AF narys turi vieną balsą. AF suvažiavimo sprendimai priimami paprasta (daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių AF narių) balsų dauguma, išskyrus sprendimus dėl įstatų pakeitimo arba AF pertvarkymo ar pabaigos, kuriems reikalinga kvalifikuota (ne mažiau 2/3 visų į suvažiavimą atvykusių AF narių) balsų dauguma, taip pat kitais šiuose įstatuose numatytais atvejais.
2. AF valdyba gali organizuoti išankstinį balsavimą raštu. Apie sprendimų projektus arba kandidatus į renkamas pareigas AF, dėl kurių galima balsuoti iš anksto raštu, turi būti viešai paskelbiama ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki suvažiavimo pradžios. AF valdyba, likus ne vėliau kaip 1 mėnesiui iki suvažiavimo pradžios turi perduoti ar išsiųsti paštu to pageidaujantiems AF nariams išankstinio balsavimo raštu biuletenius. Išankstinio balsavimo raštu biuleteniai laikomi galiojančiais, jeigu jie, tinkamai užpildyti, gaunami paštu arba įteikiami AF sekretoriatui likus ne mažiau kaip 1 dienai iki suvažiavimo pradžios. Paskelbus išankstinį balsavimą raštu, suvažiavimo metu klausimai ar kandidatūros, dėl kurių buvo siūloma iš anksto balsuoti raštu, gali būti keičiami tik tuo atveju, jei suvažiavime dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 visų AF narių.
3. Jaunieji ateitininkai ir kandidatai į AF narius turi teisę dalyvauti AF suvažiavime be balso teisės.
VIII SKIRSNIS. ATSTOVŲ KONFERENCIJA
29 straipsnis. Atstovų konferencija
1. Atstovų konferencija yra AF organas, turintis šių įstatų jam suteiktas visuotinio narių susirinkimo teises.
2. Atstovų konferenciją sudaro AF narių įgaliotiniai - ne jaunesni nei 18 metų amžiaus AF nariai, turintys vieno ar kelių AF narių įgaliojimą atstovauti juos Atstovų konferencijoje. Pavyzdinį įgaliojimą ir maksimalų skaičių AF narių, kuriems gali atstovauti vienas atstovas, nustato AF valdyba. Atstovų konferencijoje taip pat turi teisę dalyvauti ir balsuoti neatstovaujami AF nariai.
30 straipsnis. Atstovų konferencijos kompetencija
Atstovų konferencija:
1) renka naują AF pirmininką, jeigu atsistatydino ar kitaip nustojo eiti pareigas AF suvažiavimo metu išrinktas AF pirmininkas;
2) renka naujus AF valdybos, AF tarybos ar AF kontrolės komisijos narius, jeigu atsistatydino ar kitaip nustojo eiti pareigas AF suvažiavimo metu išrinkti AF valdybos, AF tarybos ar AF kontrolės komisijos nariai;
3) tvirtina AF metinę veiklos ataskaitą ir finansinę atskaitomybę, jei tais metais nešaukiamas AF suvažiavimas (kongresas);
4) renka ir atšaukia Ateitininkų fondo patikėtinių tarybos narius, jeigu atsistatydino ar kitaip nustojo eiti pareigas AF suvažiavimo metu išrinkti Ateitininkų fondo patikėtinių tarybos nariai;
5) teikia pasiūlymus visais AF kompetencijos klausimais.
31 straipsnis. Atstovų konferencijos sušaukimo tvarka
Atstovų konferencijos programą, vietą ir laiką nustato AF valdyba.
32 straipsnis. Atstovų konferencijos teisėtumas ir kvorumas
1. Atstovų konferencija yra teisėta, jeigu apie jos vietą ir laiką buvo viešai paskelbta ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jos pradžios ir jeigu joje dalyvauja ar atstovaujama ne mažiau kaip 1/3 visų AF narių arba ne mažiau kaip 150 AF narių.
2. Jeigu Atstovų konferencijoje nėra kvorumo, ne vėliau, kaip per vieną mėnesį šaukiama pakartotinė Atstovų konferencija, kuri turi teisę priimti sprendimus neįvykusios Atstovų konferencijos darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek pakartotinėje Atstovų konferencijoje dalyvauja AF narių.
3. Apie pakartotinės Atstovų konferencijos laiką ir vietą viešai paskelbiama ne vėliau, kaip per 15 darbo dienų.
33 straipsnis. Sprendimų priėmimo tvarka.
1. Atstovų konferencijoje kiekvienas AF narys turi tiek balsų, keliems AF nariams jis atstovauja. Kilus neaiškumams dėl atstovo turimo balsų skaičiaus, sprendimą priima atstovų konferencijos mandatų komisija, kurią tvirtina AF valdyba. Atstovų konferencijos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus šiuose įstatuose numatytus atvejus.
2. AF valdyba gali organizuoti išankstinį atstovų balsavimą raštu. Apie sprendimų projektus arba kandidatus į renkamas pareigas AF, dėl kurių galima balsuoti iš anksto raštu, turi būti viešai paskelbiama ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki atstovų konferencijos pradžios. AF valdyba, likus ne vėliau kaip 1 mėnesiui iki atstovų konferencijos pradžios, turi perduoti ar išsiųsti paštu to pageidaujantiems AF nariams išankstinio balsavimo raštu biuletenius. Išankstinio balsavimo raštu biuleteniai laikomi galiojančiais, jeigu jie, tinkamai užpildyti, gaunami paštu arba įteikiami AF sekretoriatui likus vienai dienai iki atstovų konferencijos pradžios. Paskelbus balsavimą paštu, suvažiavimo metu klausimai ar kandidatūros, dėl kurių buvo siūloma iš anksto balsuoti raštu, gali būti keičiami tik tuo atveju, jei atstovų konferencijoje atstovaujama ne mažiau kaip 14 visų AF narių.
IX SKIRSNIS. AF VALDYMO IR KITI AF ORGANAI, JŲ KOMPETENCIJA, RINKIMO IR ATŠAUKIMO TVARKA
34 straipsnis. AF valdyba
AF valdyba yra kolegialus AF valdymo organas.
35 AF valdybos kompetencija
AF valdyba:
1) skiria ir atleidžia AF generalinį sekretorių;
2) rengia AF strategiją;
3) duoda leidimą AF generaliniam sekretoriui sudaryti sandorius, kurių vertė viršija 300 MGL, taip pat neturtinio pobūdžio sandorius, bei daryti metinių administracinių išlaidų sąmatoje nenumatytas administracines išlaidas;
4) priima sprendimus dėl AF laisvai disponuojamų lėšų ir turto naudojimo paskirties;
5) priima sprendimą dėl nekilnojamojo ar kito registruojamo turto įsigijimo ar perleidimo;
6) sprendžia dėl AF padalinių steigimo, tvirtina AF padalinių nuostatus, tvirtina AF padalinių, kolegialius valdymo organus, sustabdo įstatymams ar AF įstatams prieštaraujančią AF padalinių veiklą;
7) sprendžia dėl AF narystės kitose asociacijose ar struktūrose;
8) sprendžia dėl viešųjų įstaigų, fondų, asociacijų ar kitų juridinių asmenų steigimo (tapimo jų steigėju) ir jų pabaigos tvirtina ir keičia jų (išskyrus Ateitininkų fondo) įstatus, skiria ir atleidžiąjų (išskyrus Ateitininkų fondo patikėtinių tarybą) valdymo organų narius. Ateitininkų fondo valdybos nariai skiriami ir atšaukiami AF tarybos pritarimu;
9) deleguoja asmenis, kurie atstovauja AF kituose juridiniuose asmenyse ar struktūrose, yra jų valdymo ar kitų kolegialių organų nariai;
10) šaukia AF suvažiavimus ir atstovų konferencijas, tvirtina jų programą, sudaro AF kongreso, suvažiavimo ar atstovų konferencijos mandatų komisiją;
11) tvirtina AF generalinio sekretoriaus parengtą AF strategijos įgyvendinimo priemonių planą ir kitų metų AF administracinių išlaidų sąmatą;
12) tvirtina AF nario mokesčio rinkimo, organizacijos vidaus tvarkos taisykles;
13) tvirtina dokumentų ir kitos informacijos apie AF veiklą pateikimo AF nariams tvarką;
14) nustato AF generalinio sekretoriaus atlyginimą;
15) AF generalinio sekretoriaus teikimu tvirtina AF samdomų darbuotojų skaičių, jų atlyginimą;
16) tvirtina AF įsteigtų juridinių asmenų finansinę atskaitomybę ir veiklos ataskaitas;
17) sprendžia kitus pagal jų pobūdį atitinkančius valdybos kompetenciją klausimus.
36 straipsnis. AF valdybos sudėtis
1. AF valdybą dvejų metų kadencijai sudaro: AF pirmininkas, 4 AF suvažiavime (atstovų konferencijoje) išrinkti AF valdybos nariai ir po vieną JAS, MAS, SAS, ASS valdybų deleguotą atstovą.
2. Į AF valdybos renkamus narius gali būti renkamas pilnametis ateitininkas.
37 straipsnis. AF valdybos darbo ir sprendimų priėmimo tvarka
1. AF valdybai vadovauja AF pirmininkas. Jeigu AF pirmininkas negali dalyvauti AF valdybos posėdyje, posėdžiui pirmininkauja posėdyje išrinktas kitas AF valdybos narys. AF valdyba vadovaujasi jos patvirtintu darbo reglamentu. Už veiklą AF valdyboje negali būti atlyginama.
2. AF valdybos pagrindinė darbo forma - posėdžiai. AF valdybos posėdį šaukia AF pirmininkas arba bent 3 AF valdybos nariai. AF valdybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 jos narių. AF valdybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių AF valdybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasidalija po lygiai, lemiamą balsą turi posėdžio pirmininkas. AF valdybos posėdyje be balso teisės turi teisę dalyvauti AF tarybos pirmininkas, AF generalinis sekretorius, AF kontrolės komisijos pirmininkas, taip pat kiti AF valdybos pakviesti asmenys. AF valdybos posėdžiai protokoluojami.
3. Svarbiems sprendimams priimti AF valdyba gali nuspręsti rengti išplėstinį AF valdybos posėdį, į kurį taip pat kviečiami AF tarybos nariai ir AF vietovių valdybų pirmininkai.
38 straipsnis. AF generalinis sekretorius
AF generalinis sekretorius yra vienašmenis AF valdymo organas.
39 straipsnis. AF generalinio sekretoriaus kompetencija
AF generalinis sekretorius:
1) organizuoja AF veiklą ir AF strategijos įgyvendinimą;
2) vadovauja AF sekretoriatui;
3) atstovauja AF sudarant ir pasirašant sandorius;
4) AF vardu priima ir atleidžia iš darbo darbuotojus;
5) rengia AF metinės veiklos ataskaitos projektą, derina jį su AF valdyba;
6) rengia AF strategijos įgyvendinimo priemonių planą ir kitų metų AF administracinių išlaidų sąmatą;
7) administruoja AF turtą ir lėšas;
8) tvarko AF narių (asocijuotų narių) bei vienetų sąrašą, nario mokesčio apskaitą;
9) nustatyta tvarka teikia informaciją apie AF veiklą AF nariams, valstybės ir savivaldybių institucijoms, kitiems asmenims;
10) vykdo kitas teisės aktų nustatytas vienašmenio valdymo organo funkcijas.
40 straipsnis. AF generalinio sekretoriaus skyrimas ir atleidimas
AF generalinį sekretorių skiria ir atleidžia AF valdyba. Su AF generaliniu sekretoriumi gali būti sudaroma darbo sutartis. Darbo sutartį AF vardu pasirašo AF pirmininkas.
41 straipsnis. AF sekretoriatas
AF sekretoriatas yra AF veiklą aptarnaujanti įstaiga, kurioje savanoriškai arba sutarties pagrindu dirba AF nariai ar kiti fiziniai asmenys.
42 straipsnis. AF pirmininkas
AF pirmininkas yra Ateitininkų federacijos idėjinis vadovas.
43 straipsnis. AF pirmininko kompetencija
AF pirmininkas, vykdydamas savo pareigas:
1) vadovauja AF idėjiniais ir strateginiais klausimais;
2) reprezentuoja AF;
3) yra AF valdybos narys ir jos pirmininkas;
4) sudaro AF valdybą;
5) teikia AF valdybai tvirtinti JAS valdybos sudėtį;
6) yra AF tarybos narys.
44 straipsnis. AF pirmininko rinkimai
1. AF pirmininkas renkamas AF suvažiavime 2 metų kadencijai. Jeigu išrinktas AF pirmininkas atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti savo pareigas. AF pirmininko pareigas laikinai eina iš AF valdybos išrinktas narys iki artimiausio visuotinio narių susirinkimo. AF pirmininkas gali būti renkamas atstovų konferencijoje. Tokiu atveju jo kadencija trunka iki artimiausio AF suvažiavimo. Tas pats asmuo AF pirmininku gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
2. AF pirmininku gali būti renkamas ateitininkas, ne jaunesnis kaip 25-erių metų, turintis ne mažesnę kaip 5 metų veiklos AF patirtį.
3. Kandidatai į AF pirmininkus turi būti iškeliami ir pristatomi AF nariams ne vėliau kaip prieš mėnesį iki - AF suvažiavimo (atstovų konferencijos) pradžios. Kandidatus į AF pirmininkus registruoja AF valdyba.
45 straipsnis. AF taryba
AF taryba yra kolegialus AF ideologinis ir priežiūros organas.
46 straipsnis. AF tarybos kompetencija
AF taryba:
1) tvirtina AF misiją, viziją, AF strategijoje numatytas veiklos kryptis;
2) autoritetingai aiškina AF įstatus, ideologiją, tradicijas;
3) pasisako svarbiais ateitininkų ideologijos ir veiklos klausimais;
4) teikia siūlymus AF pirmininkui, AF valdybai, AF generaliniam sekretoriui atšaukti sprendimus, kurie prieštarauja AF įstatams, AF suvažiavimų ir atstovų konferencijos nutarimams, ateitininkų ideologijai;
5) rengia ir skelbia metinį pranešimą, aptariantį ateitininkams svarbius Bažnyčios, kultūros, visuomenės gyvenimo klausimus;
6) sprendžia kitus jai kongreso, suvažiavimo, atstovų konferencijos pavestus ar šių įstatų reglamentuojamus klausimus.
47 straipsnis. AF tarybos sudarymas
1. AF tarybą sudaro:
1) AF suvažiavime (atstovų konferencijoje) renkami AF tarybos nariai;
2) užsienyje veikiančių ateitininkų organizacijų deleguoti atstovai;
3) AF Dvasios vadas;
4) praėjusios kadencijos AF pirmininkas, jeigu jis nėra išrenkamas kitoms pareigoms ateitininkų organizacijoje;
5) AF pirmininkas.
2. Renkamų suvažiavime AF tarybos narių skaičius negali būti mažesnis nei penki. Suvažiavime renkamų ir užsienyje veikiančių ateitininkų organizacijų deleguojamų tarybos narių skaičių nustato AF suvažiavimas.
3. į AF tarybą gali būti renkamas ne jaunesnis kaip 25-erių metų, turintis ne mažesnę kaip 5 metų veiklos AF patirtį ateitininkas. AF tarybos narys gali eiti ir kitas pareigas ateitininkų organizacijoje, išskyrus AF generalinio sekretoriaus, AF valdybos ar AF kontrolės komisijos nario.
48 straipsnis. AF tarybos pirmininkas ir darbo tvarka
AF tarybai vadovauja jos išrinktas AF tarybos pirmininkas. AF taryba vadovaujasi jos patvirtintu darbo reglamentu. AF tarybos pagrindinė darbo forma - posėdžiai, kuriuose be balso teisės turi teisę dalyvauti AF generalinis sekretorius, taip pat kiti AF tarybos pakviesti asmenys.
49 straipsnis. AF Dvasios vadas
AF Dvasios vadą AF tarybos prašymu skiria Lietuvos Vyskupų Konferencija. Jis turi visas AF tarybos nario teises.
X SKIRSNIS. AF KONTROLĖS KOMISIJA
50 straipsnis. AF kontrolės komisijos sudarymas
1. AF kontrolės komisiją iš 3 narių renka AF suvažiavimas ar atstovų konferencija.
2. AF kontrolės komisija iš savo narių išsirenka pirmininką.
3. AF kontrolės komisijos nariai negali eiti AF pirmininko, AF tarybos, AF valdybos nario ir AF generalinio sekretoriaus pareigų.
51 straipsnis. AF kontrolės komisijos kompetencija
AF kontrolės komisija kontroliuoja AF finansinę veiklą:
1) tikrina AF metinę finansinę atskaitomybę, kitus finansinės buhalterinės veiklos dokumentus;
2) AF suvažiavimo, atstovų konferencijos ar AF valdybos pavedimu atlieka AF finansinius buhalterinius patikrinimus, apie jų išvadas informuoja AF valdymo organus;
3) AF suvažiavime ar atstovų konferencijoje pateikia AF finansinės veiklos patikrinimo metų ataskaitą;
4) teikia pasiūlymus AF valdymo organams dėl AF finansinės veiklos tobulinimo.
52 straipsnis. Kontrolės komisijos veiklos garantijos
AF generalinis sekretorius AF kontrolės komisijos reikalavimu privalo pateikti tikrinimui visus reikalingus dokumentus, suteikti informaciją ir kitaip užtikrinti nekliudomą AF kontrolės komisijos funkcijų vykdymą.
53 straipsnis. Kontrolės komisijos pakeitimas auditoriumi
AF suvažiavimas turi teisę nuspręsti nerinkti AF kontrolės komisijos, o jos funkcijas pavesti vykdyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę teikti audito paslaugas. Sutartį su šiuo juridiniu asmeniu AF valdybos pritarimu sudaro AF generalinis sekretorius.
XI SKIRSNIS. AF ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA, SĄJUNGOS, VIETOVĖS IR VIENETAI
54 straipsnis. Sąjungos
AF struktūroje yra savarankiškai veikiantys padaliniai - Jaunųjų ateitininkų sąjunga (JAS), Moksleivių ateitininkų sąjunga (MAS), Studentų ateitininkų sąjunga (SAS), Ateitininkų sendraugių sąjunga (ASS), kurios AF narių (asocijuotų narių) amžiaus ir poreikių pagrindu įgyvendina AF veiklos tikslus. Sąjungos įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka gali įgyti filialo teisinį statusą.
55 straipsnis. Sąjungų valdybos
1. Sąjungų veiklai vadovauja ir ją koordinuoja sąjungų valdybos. Sąjungos valdyba yra kolegialus organas, sudarytas iš ne mažiau kaip 3 narių. Sąjungos valdybai vadovauja jos išrinktas sąjungos valdybos pirmininkas.
2. MAS, SAS, ASS valdybas renka sąjungų suvažiavimai, kuriuose dalyvauja atitinkamų sąjungų AF nariai, o jas tvirtina AF valdyba.
3. JAS valdybą AF pirmininko teikimu tvirtina AF valdyba.
56 straipsnis. Sąjungų nuostatai
1. Sąjungos vadovaujasi savo nuostatais, kuriuos MAS, SAS ar ASS suvažiavimo ar JAS valdybos teikimu tvirtina AF valdyba. Sąjungos nuostatai įsigalioja nuo AF valdybos patvirtinimo momento.
2. Kilus AF įstatų ir sąjungos nuostatų kolizijai, taikomos AF įstatų nuostatos.
57 straipsnis. Sąjungų veiklos sritys
Sąjungos atlieka šias AF veiklos funkcijas:
1) sąjungai priklausančių narių (asocijuotų narių) vienijimas ir veiklos organizavimas;
2) naujų AF narių priėmimas ir informacijos apie tai teikimas AF generaliniam sekretoriui;
3) reikalavimų kandidatams į AF narius ir sąlygų duoti ateitininko įžodį nustatymas;
4) bendros AF veiklos strategijos ir planų įgyvendinimo priemonių plano rengimas ir įgyvendinimas atsižvelgiant į savo narių amžių ir galimybes;
5) renginių, skirtų sąjungos nariams, organizavimas šalies mastu;
6) kitų AF suvažiavimo (atstovų konferencijos) pavestų ar šiuose įstatuose numatytų sprendimų priėmimas.
58 straipsnis. Sąjungų valdybų skyrimas ir nuostatų tvirtinimas, nesušaukus sąjungos suvažiavimo
Per sąjungos nuostatuose nustatytą laikotarpį nesušaukus sąjungos suvažiavimo AF pirmininko teikimu AF taryba gali patvirtinti laikinuosius sąjungos valdybos narius, kurie per AF tarybos nustatytą laikotarpį turi sušaukti sąjungos suvažiavimą.
59 straipsnis. Sąjungų nariai
1. JAS nariais gali būti 10-16 metų amžiaus asmenys, davę jaunojo ateitininko įžodį.
2. MAS nariais gali būti 14-20 metų amžiaus AF nariai, davę moksleivio ateitininko įžodį.
3. SAS nariais gali būti 18-30 metų amžiaus AF nariai, davę studento ateitininko įžodį.
4. ASS nariais gali būti vyresni kaip 20 metų amžiaus AF nariai, anksčiau davę moksleivio ateitininko ar studento ateitininko įžodį arba davę ateitininko sendraugio įžodį. Jaunesni nei 30 metų AF nariai, davę moksleivio arba studento ateitininko įžodį, į ASS sąrašus įtraukiami jų prašymu. Vyresni nei 30 metų AF nariai, davę moksleivio arba studento ateitininko įžodį, yra automatiškai laikomi ASS nariais ir įtraukiami įjos narių sąrašus. AF nariai, davę moksleivio ar studento ateitininko įžodį, tapdami ASS nariais gali duoti ateitininko sendraugio įžodį.
60 straipsnis. Vietovė
1. Vietovė yra AF padalinys, kuris teritoriniu pagrindu įgyvendina AF veiklos tikslus. Vietovės įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka gali įgyti filialo teisinį statusą.
2. Vietovės steigiamos tam tikroje teritorijoje veikiančių ateitininkų vienetų iniciatyva.
61 straipsnis. Veiklos sritys vietovėse
Vietovėse vykdomos šios AF funkcijos:
1) koordinuojama tam tikroje teritorijoje veikiančių vienetų veikla;
2) atstovaujama vietos ateitininkams santykiuose su vietos valdžios institucijomis ir vietinėmis organizacijomis;
3) organizuojami vietos ateitininkų bendri renginiai ir veikla.
62 straipsnis. Vietovių valdybos
1. Veiklai vietovėse vadovauja valdybos, renkamos vietovės konferencijoje, kuriose dalyvauja toje teritorijoje gyvenantys ar veikiantys AF nariai.
2. Išrinktas vietovių valdybas tvirtina AF valdyba.
63 straipsnis. Vietovės nuostatai
Vietovė vadovaujasi nuostatais, kuriuos tvirtina AF valdyba.
64 straipsnis. Kitų filialų statusas ir steigimas
1. AF valdyba tam tikroje teritorijoje ar srityje gali steigti filialus, vykdančius AF veiklą, jei tai reikalinga AF veiklos tikslams įgyvendinti.
2. AF filialai nėra juridiniai asmenys ir savo veikloje naudojasi AF kaip juridinio asmens vardu.
3. AF filialai veikia vadovaudamiesi AF įstatais, AF valdybos patvirtintais filialo nuostatais, AF suvažiavimo (atstovų konferencijos), sąjungų suvažiavimų ir vietovių konferencijų nutarimais.
4. įstatymams ir AF įstatams prieštaraujanti AF filialų veikla gali būti laikinai sustabdyta AF valdybos nutarimu iki AF suvažiavimo (atstovų konferencijos), kuris priima galutinį sprendimą dėl tolesnės filialo veiklos.
65 straipsnis. Vienetai
1. AF nariai gali steigti kuopas, klubus, korporacijas ir kitokius vienetus (toliau - vienetai), neturinčius atskiro teisinio statuso ir buriančius ateitininkus vietovės, amžiaus, mokslų/studijų pakopos, mokslo įstaigos, parapijos ar interesų pagrindu. Vienetai, gavę AF valdybos sutikimą, gali naudoti savitą atributiką ir skiriamuosius vieneto narių ženklus.
2. Vienetai registruojami ir išregistruojami AF valdybos sprendimu ir įtraukiami į AF vienetų sąrašą.
66 straipsnis. Užsienyje veikiančių ateitininkų organizacinė struktūra ir statusas
Užsienyje gyvenantys ateitininkai organizuojasi bei pasirenka savo veiklos organizacinę formą ir teisinį statusą, atsižvelgdami į savo krašto aplinkybes, įstatymus ir, kiek įmanoma, į šiuos įstatus.
XII SKIRSNIS. VIEŠOS INFORMACIJOS SKELBIMO TVARKA
67 straipsnis. Viešos informacijos skelbimo tvarka
AF pranešimai ir skelbimai, kurie pagal teisės aktus bei AF organų sprendimus turi būti skelbiami viešai, yra publikuojami AF interneto tinklalapyje (www.ateitis.ltl ir viename iš nacionalinių dienraščių.
XIII SKIRSNIS. AF TURTAS IR LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA
68 straipsnis. AF turtas
AF nuosavybės teise gali priklausyti nekilnojamasis, kilnojamasis ir kitas turtas. AF nariai, tiek išstodami iš organizacijos, tiek nutraukus jos veiklą, jokių teisių į šį turtą neturi.
69 straipsnis. AF pajamų šaltiniai
AF pajamų šaltiniai yra:
1) AF nario mokesčiai;
2) rėmėjų neatlygintinai perduotos lėšos;
3) valstybės ir savivaldybių bei jų įmonių, įstaigų ir organizacijų perduotos tikslinės lėšos;
4) paveldėtas turtas;
5) kredito įstaigų palūkanos už jose laikomas AF lėšas;
6) įmonių, kurių savininkė ar partnerė yra AF, pajamos;
7) Lietuvos Respublikoje ir užsienyje gyvenančių fizinių bei juridinių asmenų AF perduotas turtas ir lėšos;
8) lėšos ir turtas, gautas tikslinėms programoms ir projektams įgyvendinti;
9) pajamos iš šiuose įstatuose numatytos veiklos;
10) pajamos už nuomojamą turtą;
11) parama, gauta teisės aktų nustatyta tvarka;
12) kitos teisėtos pajamos.
70 straipsnis. AF turto ir lėšų naudojimas
AF lėšos ir turtas naudojami įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka AF įstatuose nurodytiems tikslams įgyvendinti.
71 straipsnis. AF metinė veiklos ataskaita
1. Pasibaigus finansiniams metams, ne vėliau kaip per 3 mėnesius, turi būti parengta AF metinė veiklos ataskaita, kurioje turi būti nurodyta:
1) informacija apie AF veiklą, įgyvendinant AF įstatuose numatytus veiklos tikslus;
2) AF narių skaičius finansinių metų pabaigoje;
3) samdomų darbuotojų skaičius finansinių metų pabaigoje;
4) AF metinė finansinė atskaitomybė;
5) kita informacija, kurią nustato AF suvažiavimas ar atstovų konferencija.
2. AF metinė veiklos ataskaita yra vieša. Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę susipažinti su šia ataskaita AF sekretoriate.
XIV SKIRSNIS. AF ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA
72 straipsnis. AF įstatų keitimas ir papildymas
1. AF įstatų pakeitimai ir papildymai priimami AF suvažiavime kvalifikuota (ne mažiau 2/3 visų į suvažiavimą atvykusių AF narių) balsų dauguma. Pasiūlymai dėl AF įstatų pakeitimų ir papildymų turi būti pateikiami AF generaliniam sekretoriui ne vėliau kaip likus mėnesiui iki AF suvažiavimo pradžios.
2. AF įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja juos įregistravus juridinių asmenų registre įstatymų nustatyta tvarka.
XV SKIRSNIS. AF REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
73 straipsnis. AF reorganizavimas ir likvidavimas
1. AF reorganizuojama ir likviduojama įstatymų nustatyta tvarka.
2. Likvidavus AF, likęs turtas perduodamas Lietuvos Vyskupų Konferencijai katalikiškojo jaunimo auklėjimo ir lavinimo reikmėms.
Šie įstatai priimti ir pasirašyti 2012 m. rugpjūčio 12 d. Ateitininkų federacijos suvažiavime Kaune.
Ateitininkų federacijos generalinis sekretorius Vidas Abraitis