2024-2026 DECIDE
Po dvejų metų užbaigtas DECIDE projektas: demokratinio įsitraukimo stiprinimas visoje Europoje
Apie projektą
Projektas „DECIDE – demokratinis įsitraukimas pasitelkiant kritinį informacijos vertinimą ir švietimą“ (projektas Nr. 101147391 – CERV-2023-CITIZENS-CIV) buvo įgyvendinamas nuo 2024 m. birželio iki 2026 m. gegužės. Į jo veiklas – internetinius seminarus, praktinius užsiėmimus ir gyvai vykusią konferenciją – įsitraukė keli šimtai dalyvių, Europos piliečių. Projektas suteikė galimybę Europos piliečiams keistis patirtimi ir požiūriais į Europos ateitį, dalyvavimą Europos demokratiniuose procesuose, kritinio mąstymo, medijų raštingumo ir faktų tikrinimo gebėjimų ugdymo svarbą posttiesos epochoje, taip pat susipažinti su priemonėmis ir metodikomis, padedančiomis stiprinti šias kompetencijas.
Šis rezultatas pasiektas dėl atsakingo visų suinteresuotųjų šalių darbo ir glaudaus bendradarbiavimo, įskaitant organizacijas partneres iš Kroatijos, Austrijos ir Lietuvos.
Vykdytojai
U ime obitelji, Kroatija, koordinatorius
Svjetski savez mladih Jugoistočna Europa, Kroatija
Ateitininkų federacija, Lietuva
Plattform Christdemokratie, Austrija
Projekto tikslai
· Skatinti pilietinį dialogą
· Aktyviai remti piliečių demokratinį ir pilietinį dalyvavimą ES
· Didinti informuotumą apie konkrečius iššūkius, kylančius posttiesos epochoje atskiriant faktinę informaciją nuo dezinformacijos
· Nustatyti pagrindinius iššūkius po 2024 m. Europos Parlamento rinkimų ir didinti Europos piliečių įsitraukimą į diskusijas apie ES politikos prioritetus
· Didinti piliečių atsparumą dezinformacijai, suteikiant jiems reikiamų žinių ir priemonių
· Stiprinti piliečių medijų raštingumą, be kita ko, skatinant tinkamą ugdymą nuo mažens
· Atkurti visuomenės pasitikėjimą institucijomis, kurį susilpnino dezinformacija
· Skatinti aktyvų jaunų žmonių įsitraukimą į demokratinius procesus ir didinti suvokimą apie svarbų jų vaidmenį demokratijoj
Pagrindinės veiklos ir renginiai
Internetiniuose renginiuose ir seminaruose bei gyvai vykusiuose renginiuose projektas nagrinėjo, kaip orientuotis post-tiesos epochoje, paneigti klaidingą informaciją ir stiprinti medijų raštingumą. Jaunieji rinkėjai taip pat įgijo gebėjimų, reikalingų kritiškai dalyvauti rinkimuose ir politikos formavimo procesuose, o kartu buvo skatinamas viešasis dialogas apie ES vertybes.
Per 24 mėnesius įgyvendinti septyni tarpusavyje susiję darbo paketai ir įvairios veiklos: internetiniai seminarai, praktiniai užsiėmimai, hakatonas, internetinis viešasis forumas, mokymų programos, trijų dienų tarptautinė konferencija Europos Parlamente Briuselyje ir visuomenės informavimo kampanija. Veiklos vyko Kroatijoje, Austrijoje ir Lietuvoje, o nuotoliniai renginiai leido plačiau dalyvauti žmonėms iš visos Europos. Projektas parengtas reaguojant į iššūkius, kuriuos organizacijos partnerės nustatė konsultacijų, idėjų generavimo sesijų ir apklausų metu.
1 renginys (gyvai) – Jaunųjų rinkėjų iniciatyva: naujos kartos įgalinimas dalyvauti ES politikos formavimo procesuose
Vieta ir data: Zagrebas, Kroatija, 2024 m. rugsėjo 20–22 d.
Trumpas aprašymas: Svjetski savez mladih Jugoistočna Europa surengė trijų dienų kontaktinius mokymus „Jaunųjų rinkėjų iniciatyva: naujos kartos įgalinimas dalyvauti ES politikos formavimo procesuose“, kuriuose dalyvavo 27 jauni žmonės: 22 iš Kroatijos, 3 iš Austrijos ir 2 iš Lietuvos. Mokymai buvo suskirstyti į dvi temines dalis, kuriose aptartos ES institucijos, ES teisės aktų priėmimas, rinkimų svarba ir žiniasklaidos vaidmuo formuojant viešąjį diskursą. Ekspertų pranešėjų, motyvuotų jaunų dalyvių, kvalifikuotų vertėjų ir techninės pagalbos derinys užtikrino kokybišką ir įtraukią mokymosi patirtį. Po mokymų dalyviai geriau suprato ES demokratinius procesus ir jautėsi labiau pasirengę juose dalyvauti.
Šios veiklos metu buvo įsteigtas Jaunųjų rinkėjų tinklas ir parengtas PDF dokumentas, kuriame aprašyta tinklo misija, vizija, tikslai ir veiklos.
2 renginys (nuotolinis) – Viešasis forumas: ES politikos prioritetai po 2024 m. Europos Parlamento rinkimų
Vieta ir data: Viena, Austrija, 2024 m. lapkričio 27 d.
Trumpas aprašymas: Plattform Christdemokratie surengė internetinį viešąjį forumą „ES politikos prioritetai po 2024 m. Europos Parlamento rinkimų“. Renginyje dalyvavo 133 žmonės: 64 iš Austrijos, 27 iš Kroatijos, 22 iš Slovėnijos ir 20 iš Lietuvos. Rengiantis forumui 2024 m. spalį buvo paskelbta išankstinė internetinė apklausa, kurią buvo galima pildyti 11 dienų. Atsakymus pateikė 287 dalyviai. Apklausa buvo parengta remiantis „2024–2029 m. strategine darbotvarke“, kurią 2024 m. birželį patvirtino Europos Vadovų Taryba. Viena iš apklausos dalyviams ypač svarbių temų buvo būtinybė ES stiprinti tokias vertybes kaip pagarba žmogaus orumui, demokratijos ir saviraiškos laisvės gynimas. Be to, respondentai labai svarbiu laikė visapusišką bendradarbiavimą ES lygmeniu migracijos ir sienų valdymo srityse. Jie taip pat pabrėžė, kad inovacijoms ir verslui palankios aplinkos skatinimas yra būtinas siekiant klestinčios ir konkurencingos Europos.
Vykdant šią veiklą buvo paskelbta baltoji knyga „Piliečių pasiūlymai dėl ES politikos po 2024 m. Europos Parlamento rinkimų“.
3 renginys (nuotolinis) – Internetinis ekspertų seminaras „Tiesa post-tiesos visuomenėje“
Vieta ir data: Zagrebas, Kroatija, 2024 m. gruodžio 18 d.
Trumpas aprašymas: U ime obitelji surengė ekspertų internetinį seminarą „Tiesa post-tiesos visuomenėje“, kuriame dalyvavo 136 žmonės: 18 iš Austrijos, 97 iš Kroatijos ir 21 iš Lietuvos. Seminare išsamiai nagrinėti iššūkiai, kylantys ieškant tiesos laikotarpiu, kai emocijos ir asmeniniai įsitikinimai dažnai nustelbia faktus. Daugiausia dėmesio skirta sunkumams atskirti faktinę informaciją post-tiesos epochoje, kuriai būdingas plačiai paplitęs dezinformacijos reiškinys, ir taip prisidėti prie kovos su dezinformacija – vieno iš svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų. Post-tiesos epocha – tai aplinka, kurioje emocijų veikiama viešoji nuomonė daro didesnę įtaką viešajam gyvenimui, sprendimų priėmimui ir politikos formavimui nei objektyvūs faktai. Piliečių informuotumo apie šį reiškinį didinimas yra būtinas jų medijų raštingumui ir kritinio mąstymo gebėjimams stiprinti. Ši post-tiesos aplinka daro įtaką tam, kaip formuojame nuomonę, priimame sprendimus ir kuriame politiką. ES aktyviai sprendžia šią problemą kovodama su dezinformacija, o seminare pabrėžta medijų raštingumo ir kritinio mąstymo ugdymo svarba.
Vykdant šią veiklą buvo sukurta ir pradėjo veikti DECIDE platforma – interaktyvi internetinė erdvė anglų kalba, leidžianti visos Europos Sąjungos piliečiams struktūruotai diskutuoti ir keistis nuomonėmis svarbiausiais politikos klausimais.
4 renginys (nuotolinis) – Medijų raštingumo hakatonas
Vieta ir data: Zagrebas, Kroatija, 2025 m. birželio 11–12 d.
Trumpas aprašymas: U ime obitelji surengė dviejų dienų nuotolinį Medijų raštingumo hakatoną, kuriame dalyvavo 136 žmonės: 106 iš Kroatijos, 14 iš Austrijos ir 16 iš Lietuvos. Tęsiant ankstesnių renginių temas, į šį dviejų dienų renginį susibūrė įvairaus amžiaus ir profesijų dalyviai, norintys daugiau sužinoti apie medijų raštingumą bei iššūkius, kuriuos gausios informacijos prieinamumas kelia naujų platformų, žiniasklaidos priemonių ir dirbtinio intelekto plėtros bei plačiai paplitusios klaidingos informacijos ir dezinformacijos sąlygomis. Interaktyvių sesijų metu aptarti veiksmingiausi metodai ir prieinamos skaitmeninės priemonės, jų ribotumai bei galimos tolesnio tobulinimo kryptys. Diskusijose taip pat pabrėžta žmonių švietimo ir įgalinimo medijų raštingumo srityje svarba bei papildantis kitų suinteresuotųjų šalių vaidmuo. Ypatingas dėmesys skirtas aktyviam piliečių vaidmeniui, naudojantis prieinamomis priemonėmis atpažįstant klaidingą informaciją ir dezinformaciją bei užkertant kelią jų sklaidai. Dalyviai pabrėžė pirminių šaltinių tikrinimo ir informacijos atsekimo iki jos pirminio šaltinio svarbą. Užuot darę skubotas išvadas, jie akcentavo nuodugnaus, įrodymais pagrįsto požiūrio būtinybę. Hakatono pabaigoje komandos pristatė prototipų idėjas ir koncepcijas, sulaukė mentorių ir vertinimo komisijos – NVO atstovų, technologijų ekspertų ir ES politikos formuotojų – grįžtamojo ryšio, o iš visų pasiūlymų buvo atrinkta 15 perspektyviausių idėjų.
Hakatono rezultatas – Medijų raštingumo priemonių rinkinys, kuriame pateiktos geriausios renginio metu sukurtos priemonės ir metodikos.
5 renginys (gyvai) – Skaitmeninės žurnalistikos dirbtuvės
Vieta ir data: Viena, Austrija, 2025 m. birželio 16–17 d.
Trumpas aprašymas: Plattform Christdemokratie surengė mokymų programą „Skaitmeninės žurnalistikos dirbtuvės“, kurioje dalyvavo 37 žmonės: 5 iš Kroatijos, 28 iš Austrijos, 2 iš Lietuvos, 1 iš Slovėnijos ir 1 iš Vokietijos. Renginys buvo skirtas žurnalistų profesiniam sąžiningumui ir atsparumui didėjantiems skaitmeninės aplinkos iššūkiams stiprinti. Pagrindinis jo tikslas – suteikti žurnalistams ir žiniasklaidos specialistams praktinių žinių, konkrečių priemonių ir kritinio mąstymo strategijų, kurios padėtų laikytis skaidrumo, tikslumo ir etiško informavimo principų. Skaitmeniniame amžiuje, kai klaidinantis turinys plinta greičiau nei bet kada anksčiau, renginys tapo erdve apmąstymams ir veiksmams, skatino žurnalistus atsakingai prisitaikyti prie naujų iššūkių ir bendradarbiauti tarp sektorių.
Vykdant šią veiklą buvo įsteigtas Skaitmeninių žurnalistų tinklas ir parengtas dokumentas, kuriame aprašyta jo misija, vizija, tikslai ir veiklos.
6 renginys (gyvai) – Faktų tikrinimo ambasadorių programa
Vieta ir data: Vilnius, Lietuva, 2025 m. spalio 10–12 d.
Trumpas aprašymas: Ateitininkų federacija surengė trijų dienų kontaktinę Faktų tikrinimo ambasadorių programą, kurioje dalyvavo 25 žmonės: 4 iš Kroatijos, 2 iš Austrijos ir 19 iš Lietuvos. Eksperto paskaitoje dalyviai supažindinti su klaidingos informacijos ir dezinformacijos pobūdžiu, jų sklaidos būdais, poveikiu visuomenei ir tuo, kodėl faktų tikrinimas yra ypač svarbus stiprinant demokratinį atsparumą. Remdamiesi šiomis žiniomis, dalyviai grupėse analizavo tikrus dezinformacijos pavyzdžius, klasifikavo skirtingus klaidinančio turinio tipus ir svarstė, kaip pasakojimai formuoja viešąją nuomonę. Ypatingas dėmesys skirtas naujosioms technologijoms – nagrinėtas dirbtinio intelekto vaidmuo tiek skleidžiant dezinformaciją, tiek su ja kovojant. Vėliau dalyviai įsitraukė į praktines veiklas: mokėsi naudotis įvairiomis skaitmeninėmis faktų tikrinimo priemonėmis ir platformomis bei taikė šiuos gebėjimus atlikdami praktines užduotis. Programoje taip pat pabrėžtas Faktų tikrinimo ambasadoriaus vaidmuo. Moderuojamose diskusijose dalyviai aptarė atsakomybę už tikslios informacijos sklaidą viešojoje erdvėje, konstruktyvaus dialogo svarbą kovojant su klaidinga informacija ir veiksmingas komunikacijos strategijas, padedančias pasiekti platesnę auditoriją. Renginys suteikė dalyviams praktinių gebėjimų, naujų strategijų ir galimybę užmegzti tvirtus ryšius su bendraminčiais, siekiančiais stiprinti medijų raštingumą ir apsaugoti demokratinius procesus visoje Europoje.
Įgyvendinant programą parengtas Faktų tikrinimo priemonių rinkinys, apimantis veiksmingo faktų tikrinimo metodikas ir priemones, taip pat Faktų tikrinimo ambasadorių programos metodika, kurioje aprašyta, kaip šią programą įgyvendinti ateityje.
7 renginys (gyvai) – Konferencija Europos Parlamente „Kaip nuspręsti dėl ateities politikos?“
Vieta ir data: Briuselis, Belgija, 2025 m. lapkričio 19–21 d.
Trumpas aprašymas: Svjetski savez mladih Jugoistočna Europa Europos Parlamente Briuselyje surengė trijų dienų tarptautinę konferenciją „Kaip nuspręsti dėl ateities politikos?“, kurioje dalyvavo 31 asmuo iš šešių ES valstybių: 20 iš Kroatijos, 2 iš Austrijos, 2 iš Lietuvos, 5 iš Belgijos, 1 iš Slovėnijos ir 1 iš Airijos. Konferencijoje dalyviai aktyviai įsitraukė į panelines diskusijas, paskaitas, praktinius užsiėmimus ir apskritojo stalo diskusiją kartu su Europos Parlamento nariais, skaitmeninės žiniasklaidos, medijų raštingumo ir dezinformacijos ekspertais, pilietinės visuomenės organizacijų atstovais ir projekto partneriais. Per tris konferencijos dienas pranešimus, pasiūlymus ir strategijas pristatė Europos Parlamento nariai, universitetų dėstytojai, žurnalistai ir redaktoriai, kino režisierius ir scenaristas, pilietinės visuomenės bei teisinės advokacijos organizacijų atstovai. Konferencijoje nagrinėtos su Europos politikos formavimu post-tiesos epochoje susijusios temos: dezinformacija kaip grėsmė demokratiniams procesams Europos Sąjungoje, Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA), dezinformacijos atpažinimo ir medijų raštingumo stiprinimo svarba, cenzūra ir saviraiškos laisvė, žiniasklaidos diskurso ir pilietinės visuomenės santykis, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga, medijų švietimo svarba piliečiams. Dalyviai taip pat pateikė konkrečių pavyzdžių iš meno, kultūros ir žurnalistikos sričių. Pranešėjai pabrėžė, kad pagrindinė žiniasklaida daro didelę įtaką visuomenės požiūriui į aktualius įvykius ir tam, kas laikoma tiesa. Jie pažymėjo, kad klaidinanti ar neišsami informacija gali iškreipti tikrovės suvokimą.
Vykdant šią veiklą buvo parengtas Politikos rekomendacijų dokumentas – jame pateiktos rekomendacijos atspindi konferencijos dalyvių ir DECIDE projekte dalyvavusių piliečių poziciją.
Vykdant veiklą taip pat buvo rengiama ir platinama visuomenės informavimo medžiaga: pranešimai spaudai, naujienlaiškiai, vaizdo įrašai, straipsniai ir turinys socialiniams tinklams.
Visa projekto medžiaga ir leidiniai kroatų, anglų, vokiečių ir lietuvių kalbomis skelbiami DECIDE projekto svetainėje.
Dėl visų suinteresuotųjų šalių kompetencijos ir atsidavimo projekto rezultatai bei sukurti produktai turės ilgalaikį teigiamą poveikį: stiprins piliečių įsitraukimą visoje Europos Sąjungoje ir skatins dalyvauti demokratiniuose bei rinkimų procesuose. Sėkmingai užbaigtas projektas atveria naujų galimybių būsimoms iniciatyvoms, bendradarbiavimui ir tolesniam idėjų, padedančių siekti bendro partnerių tikslo – stiprinti Europos piliečių demokratinį dalyvavimą, – plėtojimui.
Finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei finansavimą teikianti institucija negali būti laikomos už juos atsakingomis.