Sveikiname Igną Kriaučiūną tapus naujuoju Ateitininkų federacijos generaliniu sekretoriumi! Šiose pareigose jis pakeis daugiau nei penkerius metus Sekretoriate dirbusią, ateitininkijai pasišventusią, Brigitą Čiužaitę, su kuria oficialiai atsisveikinsime ir jai dėkosime dar kiek vėliau.

Kviečiame su Ignu susipažinti iš arčiau.

Kada ir kaip susipažinai su ateitininkais? Kodėl pats juo nusprendei tapti?

Rodos 2014 ar 2013 metais pirmą išgirdau apie ateitininkus – diak. Linas Braukyla bandė mano gimtojoje Marijampolėje burti moksleivių kuopą, o aš kaip tik buvau pradėjęs „katalikėt“ bei ieškojau prasmingo visuomeninio veikimo. Kurį laiką stebėjau ateitininkus iš šono, kol trečiame bakalauro kurse nusprendžiau (tiksliau buvau sugėdintas vienos ateitininkės), kad geriau netobula bendruomenė nei tobula vienatvė. Studento įžodį daviau 2019 m. balandžio 6 d. Kaišiadoryse kartu su Akvile Petrauskiene ir pora moksleivių.

Kokia buvo labiausiai prie Tavo asmenybės formavimo prisidėjusi patirtis ateitininkijoje? Kitaip tariant, kas įstrigo ir Tave perkeitė labiausiai?

Dvi patirtys. Viena ne tiesiogiai ateitininkijoje, bet turbūt galutinai padėjus nuspręsti šaknytis būtent čia – tarptautinis Tertio Millenio seminaras Krokuvoje (neseniai apie jį rašiau ateitininkų vidinio tinklo straipsnyje). Į ji mane, dar tik Studentų ateitininkų sąjunga kandidatą, pakvietė ir rekomendavo tas pats diak. Linas. Seminare pamačiau, kad visame pasaulyje knibždėte knibžda aktyvių, visuomeniškų katalikų, gyvenančių mūsų idėjomis ir supratau, jog ateitininkai yra puikiausia organizacija tą įgyvendinti ir Lietuvoje. Įsimintiniausias buvo vienas momentas seminaro gale, kai vienam iš organizatorių, garsiam domininkonų vienuoliui pasiskundžiau, kad va, mes čia tris savaites gyvenam kaip inkstai taukuose, visi mus aptarnauja, valgom geriausiuose restoranuose, o patys nieko doro nedarom. O jis man tokiu lyg tėvišku balsu ir su šypsena sako: „nesijaudink, Ignai, ateis laikas ir tau padirbėt“. Tai iki šiol ir atidirbinėju...

Antra patirtis, dar šviežia ir garuojanti, tai buvimas Studentų ateitininkų sąjungos Valdybos pirmininku. Pirmą kartą teko būti tokiose atsakingose pareigose, vadovauti, planuoti, strateguoti, kristi ir keltis. Išbandžiau ir sustiprinau daug lyderystės įgūdžių bei su nuostabia komanda, kuriai iki šiol esu didžiai dėkingas, kiekvienam iš tų keturių darbo bitelių, nuveikėme nemažai prasmingų darbų ir, to paties adrenalino vedamas, dabar šoku ir į AF Sekretoriatą.

Ar turi sau konkretų asmeninį ateitininkišką pavyzdį, į kurį lygiuojiesi / iš jo mokaisi? Tai gali būti ir vienas iš ankstyvųjų ateitininkų, organizacijos kūrėjų, ir šiuolaikinis pavyzdys. Kodėl būtent šis?

Blaškausi tarp Stasio Šalkauskio ir Prano Dovydaičio. Šalkauskis kaip ir būtų artimas pagal dabartines mano filosofijos studijas, o ir raštas jo, ypač „Ateitininkų ideologija“ ir kitais pedagoginiais, negaliu atsimėgauti. Bet Dovydaitis, rodos, artimesnis mano būdui – kategoriškas, kaimietiškai paprastas, karšto būdo, labiau veiklos nei teorijos žmogus. O dar ir kraštietis, suvalkietis. Sakyčiau, kad trimis iš keturių atvejų lygiuojuosi į Dovydaitį, o likusiais – į Šalkauskį.

Kodėl pasirinkai kandidatuoti į Generalinio sekretoriaus poziciją? Kaip jautiesi juo tapęs?

Ilgai net įsileisti į galvą tokios minties nenorėjau, bet gegužės 1 d., per šv. Juozapą Darbininką, sėdėdamas Gailestingumas šventovėje pagalvojau: „O kodėl gi ne?“. Daugiau apmąsčius atėjo tokia ramybė, kad supratau, jog reikia bent pabandyti. Be abejo, grįžęs namo dar ir racionaliai apgalvojau, sudėjau ant svarstyklių – puikiai dera ir su mokslais, ir su požiūriu į darbą, šeimą bei gyvenimą, o kartu puiki galimybė dar giliau prisidėti prie savo mylimos organizacijos veiklos.

Jaučiuosi? Normaliai, norisi kuo greičiau kibti į darbus ir susitikinėti su aktyviai nariais, kas visada pakelia motyvaciją ir padeda nepamiršti kur esu ir ką veikiu.

Kokių pomėgių / veiklų dar turi?

Kai pirmą kartą užsukau į Ateitininkų federacijos Sekretoriato patalpas, iškart pastebėjau, kad jose labai trūksta žalumos, augalų. Turbūt dėl to, kad esu sodininkas mėgėjas, gal jau ir sodininkas ligonis – spaudimas virš 130, tik ne mmHg, o augalų rūšių. Prie pomėgių pridėčiau ir skaitymą, bet, deja, neskaitytų knygų krūva tik auga ir augs, nes šiuo metu rašau filosofijos magistro darbą. Taip pat, nuo mokyklos laikų domiuosi pasaulio istorija ir geografija, ypač Balkanų bei Artimųjų Rytų, to vedinas netgi sugebėjau pramokti serbų-kroatų kalbą.

Ko norėtum palinkėti organizacijai?

Ambicijų. Didelių projektų. Ir kad nepritruktų drąsos su jais ateiti į sąjungų valdybas, į AF valdybą, galų gale į AF pirmininko vietą. Tai yra realios ir reikšmingos pareigybės, kurias užimant kartu su AF sekretoriatu galima nuveikti nuostabių darbų visa atnaujinant Kristuje.
---
Linkime Ignui Šventosios Dvasios vedimo ir jėgų!